jautulingas

jautulìngas, -a adj. (1) 1. jautrus, opus: Ligonis yra jautulingesnis ir opesnis nekaip sveikas žmogus A.Baran. 2. jautrus, gailestingas: Buvo jautulingas ir pilnas pasigailėjimo A.Baran. Žmogus prakilnaus proto, jautulingos ir geros širdies rš. Sveikina jautulingais žodžiais A.Baran. 3. (neol.) NdŽ afektyvus, jautulinis: Jautulìngas žmogus neturi psichinės pusiausvyros FT. Venk jautulingų ar fantastiškų pasakojimų rš.

jautulìngai adv.; rš.